Projektai

decoration-7

Projektai

Projektiniais darbais siekiama pagyvinti mokymo(si) procesą, ugdyti mokinių savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. Projektiniai darbai gali būti tiriamieji (bet kurios mokslo šakos x klausimo analizė ir tyrimas, (pvz., „Jūra S. Nėries eilėraščiuose“, „Geografinė (istorinė) ekskursija Vilniaus krašto keliais“ ir kt.) irkūrybiniai (pvz., paveikslo piešimas, kūrybinis darbas, kūno kultūros varžybų organizavimas).






Vilniaus lietuvių namų projektas „Man skanu kai pats gaminu “.

Maisto kultūra – yra svarbi etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama protėvių patirtis, jų įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos. Lietuvoje šeimos šventės yra nuo seno puoselėjamos ir artimai siejasi su tradiciniais valgiais. Susikūrus šeiminio gyvenimo ir maisto gaminimo tradicijoms, jos perduodamos iš kartos į kartą kaip svarbiausia giminės jungtis. Ypač svarbu teisingą savosios kultūros suvokimą įdiegti jaunimui, nes, kaip yra pabrė˛ęs lietuvių išeivijos rašytojas Kazys Almenas: „Jeigu jaunimui lietuvių kultūra nebus įdomi, tai jos laikas suskaičiuotas. Jaunimas turi perimti lietuvių kultūros vertybes kitų tautų apsuptyje. Jei to nepadaro, mūsų kultūra išeina iš apyvartos, mes einame į muziejų." Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų projektas „Kultūriniai mainai su tautiečiais“.

„Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 m. programoje nurodoma, kad „Lietuvos interesas yra išlaikyti ir sustiprinti po pasaulį pasklidusių tautiečių ryšius ir jų santykį su Lietuvos valstybe, sumažinti takoskyrą tarp išvykusiųjų ir gyvenančiųjų Lietuvoje.“ Etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė. Tiek Lietuvos mokyklų, tiek užsienio lietuvių mokyklų ugdymo procese šiems klausimams turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Skaitykite plačiau.

Vasaros lietuvių kalbos mokymo kursai „Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“.

Vasaros lietuvių kalbos mokymo kursai: „Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“ vykdomi Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015-2017 metų veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A1-124, Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2018-2020 metų veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A1-477. Šių dokumentų paskirtis – užtikrinti nuoseklią ir tinkamą valstybės paramą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, norintiems sugrįžti į Lietuvą nuolat gyventi ir integruotis į šalies gyvenimą, padėti išmokti lietuvių kalbą, susipažinti su šalimi, jos istorija, kultūra. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų projektas „Vilniaus lietuvių namų tremčių istorija“.

Projekto mintį pateikė mokyklos specifika. Vilniaus lietuvių namuose mokosi lietuvių kilmės vaikai bei vaikai, kurių tėvai turi tremtinio statusą. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 67 vaikai, kurių seneliai turi tremtinio statusą. Kita vertus, mokykloje jau du metus vyko projekto ,,Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“ vasaros stovyklos, kuriose dalyvauja lietuvių bendruomenių atstovai iš Rusijos, Ukrainos, Jakutijos, Karelijos, Buriatijos, Baltarusijos ir t. t. turintys tremtinio statusą. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų prevencinis projektas „Sėkminga adaptacija ir sveikatos priežiūra“.

Adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Atėjimas į mokyklą yra naujos gyvensenos ir veiklos, naujos padėties visuomenėje, naujoje kultūroje, naujų santykių su suaugusiais ir bendraamžiais pradžia. Labai svarbu, kad mokykloje vaikas galėtų išreikšti žmogiškąją esmę, sistemingai lavinti savo intelektą ir kitus gebėjimus, ugdyti valią, jausmus, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių, susidarytų humanišką vertybių sistemą, kuria remdamasis sėkmingai įaugtų į lietuvišką bendruomenę, kultūrą, mūsų visuomenę. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų projektas „Mokytojų kompetencijų tobulinimas“.

Vienas iš svarbiausių lituanistinio ugdymo sėkmę lemiančių veiklos uždavinių yra sudaryti sąlygas mokytojo, dirbančio užsienio lituanistinėse mokyklose, tęstiniam profesiniam tobulinimuisi. XXI a. šis uždavinys tampa švietimo prioritetu: išugdyti visą gyvenimą žinių siekiančius mokinius gyvenančius globalioje visuomenėje, gali tik nuolat besimokantis mokytojas. Tai itin svarbu ir dėl to, kad lituanistinė mokykla nėra įprasta mokykla, kurios klasėse mokosi to pat amžiaus ir ta pačia kalba kalbančių vaikų grupės. Įvairovė lituanistinėje mokykloje kelia labai didelių reikalavimų, todėl mokytojas turi gerai mokėti ne tik lietuvių kalbą, taip pat išmanyti ir Lietuvos istoriją, geografiją, dailę, domėtis kultūra, politika, šalies aktualijomis, išmanyti vaiko psichologiją, amžiaus tarpsnių raidą ir, svarbiausia, suprasti kalbų mokymo / si specifiką - gebėti spręsti kitokių kalbinių įgūdžių ir kalbinės patirties, tradicijų, vertybių turinčių vaikų integracijos į lietuvišką (ir ne tik) kalbinę, didaktinę, socialinę, kultūrinę aplinką klausimus. Šiuo požiūriu mokytojo mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas turi apimti kompetencijas, reikalingas visuose mokymo proceso etapuose: mokymo turinio sudarymo, mokymo metodų taikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, mokymo(si) proceso kokybės garantavimo, skirtingų kultūrų pažinimo ir kt. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų prevencinis projektas „Aš būsiu saugus“.

Vis dažniau pastebima, kad į mokyklas ateina daugiau vaikų, turinčių elgesio ir bendravimo problemų. Tokiems vaikams trūksta socialinių įgūdžių; vaikai mokykloje elgiasi agresyviai, trukdo pamokų metu, nedalyvauja bendroje veikloje. Didelė rizika, kad jie gali imti vartoti narkotikus, psichotropines medžiagas, daryti teisės pažeidimus. Skaitykite plačiau.

Projektas „Mokytojų kompetencijų tobulinimas“.

Vienas iš svarbiausių lituanistinio ugdymo sėkmę lemiančių veiklos uždavinių yra sudaryti sąlygas mokytojo, dirbančio užsienio lituanistinėse mokyklose, tęstiniam profesiniam tobulinimuisi. XXI a. šis uždavinys tampa švietimo prioritetu: išugdyti visą gyvenimą žinių siekiančius mokinius gyvenančius globalioje visuomenėje, gali tik nuolat besimokantis mokytojas. Tai itin svarbu ir dėl to, kad lituanistinė mokykla nėra įprasta mokykla, kurios klasėse mokosi to pat amžiaus ir ta pačia kalba kalbančių vaikų grupės. Įvairovė lituanistinėje mokykloje kelia labai didelių reikalavimų, todėl mokytojas turi gerai mokėti ne tik lietuvių kalbą, taip pat išmanyti ir Lietuvos istoriją, geografiją, dailę, domėtis kultūra, politika, šalies aktualijomis, išmanyti vaiko psichologiją, amžiaus tarpsnių raidą ir, svarbiausia, suprasti kalbų mokymo/si specifiką - gebėti spręsti kitokių kalbinių įgūdžių ir kalbinės patirties, tradicijų, vertybių turinčių vaikų integracijos į lietuvišką ( ir ne tik) kalbinę, didaktinę, socialinę, kultūrinę aplinką klausimus. Šiuo požiūriu mokytojo mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas turi apimti kompetencijas, reikalingas visuose mokymo proceso etapuose: mokymo turinio sudarymo, mokymo metodų taikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, mokymo(si) proceso kokybės garantavimo, skirtingų kultūrų pažinimo ir kt. Skaitykite plačiau.

Projektas „Gyvename ir mokomės tėvų žemėje“.

„Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programoje (Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 nutarimu Nr. 389) rašoma apie „užsienio lietuvių socializacijos ir įtraukimo į valstybės gyvenimą“ būtinybę. Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 300 lietuvių kilmės užsieniečių, atvykusių iš Lietuvos etninių žemių, Europos Sąjungos ir kitų valstybių. Neretai jie būna glaudžiai susiję su lietuviškų bendruomenių veikla, mokęsi lituanistinėse mokyklose ir, kaip teigiama 2012 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Užsienio lietuvių kilmės studentų, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose adaptacija Lietuvoje“ išvadose, dažniausiai užsienio lietuviai, važiuodami studijuoti į Lietuvą, planuoja šalyje pasilikti ilgam ir yra pakankamai motyvuoti integruotis į Lietuvos visuomenę.“ Tačiau viena didžiausių problemų, su kuria susiduria užsienio lietuvių kilmės jaunimas - nepakankamos lietuvių kalbos, literatūros, istorijos ir kultūros, etnokultūros žinios.

    Šiuo projektu siekiama užsienio lietuvių kilmės studentus supažindinti su kultūriniu ir architektūriniu tautos paveldu, gilinti istorijos, lietuvių kalbos ir etnokultūros žinias, plėtoti bendrakultūrines kompetencijas, bus sudarytos galimybės saviraiškai. Skaitykite plačiau.

Projektas „Tarpkultūrinis ugdymas“.

Didėjanti visuomenių socialinė kultūrinė įvairovė sukuria naujų socialinių iššūkių ir problemų. Vilniaus lietuvių namuose ugdomi į Lietuvą atvykę lietuvių kilmės vaikai iš 22 pasaulio šalių. Skirtingas mokinių kultūrinis identitetas, mokymosi stilius, religiniai įsitikinimai, tačiau vienoda etninė kilmė. Čia komunikacija tarp skirtingų kultūrinių identitetų reikalauja pripažinti kitą ir kaip panašų, ir kaip skirtingą. Todėl tarpkultūrinio projekto atsiradimas šioje bendruomenėje yra dėsningas ir svarbus. Skaitykite plačiau.

Urugvajaus ir Argentinos dienos. Skaitykite plačiau.
Rusijos savait. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Gruzijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėtigalerijojos archyve.
Kazachstano dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Moldovos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Ukrainos dienų savaitė. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Italijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Vokietijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Australijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Lenkijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Graikijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve. Skaitykite plačiau.
Baltarusijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve. Skaitykite plačiau.
Airijos dienos.
Ispanijos dienos. Skaitykite plačiau. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Didžiosios Britanijos dienos.
JAV savaitė. Skaitykite plačiau. Nuotraukas galite žiūrėti galerijoje.
Kipro dienos.
Irano dienos.

Projektas „Lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejus“.

Skaitykite plačiau. Ataskaita.

Lituanistinės mokyklos savo veiklą skaičiuoja nuo IX amžiaus pabaigos, kai emigracija pasiekė didelius mastus ir mūsų krašto išeiviams iškilo poreikis mokyti savo vaikus lietuviško žodžio. Lietuvių emigracija – sudėtingas procesas, apimantis ekonominius, politinius įvykius, nulemiantis išvykstančiųjų kultūros ir švietimo klausimus, įtakojantis išeivio lietuvio gyvenimo būdo, papročių ir kalbos išsaugojimą. Nepaisant žiaurių istorinių išbandymų, lietuviai didžiausiose išeivių ir tremtinių susitelkimo vietose gebėdavo įkurti lietuviškas mokyklas, mokyti vaikus kalbėti, rašyti ir skaityti gimtąja kalba. Beveik kiekvienoje lietuviškoje bendruomenėje atsirasdavo mokytojų entuziastų, kurie organizavo mokytojų draugijas, kūrė savitą mokymo metodiką, rašė vadovėlius, sprendė pagalbinės literatūros ar mokomosios medžiagos trūkumą, kūrybiškai lietuvių kalbos pamokose integruodavo etnokultūros pagrindus, liaudies dailę, lietuvišką muziką. Kiekviena lituanistinė mokykla pradėjo savo veiklą nuo idėjos ir didelio noro.